įsiūti

Lithuanian

Etymology

į- +‎ siūti

Pronunciation

  • IPA(key): [iːˈsʲuːtʲɪ]

Verb

įsiū́ti (third-person present tense į̇̃siuva, third-person past tense įsiùvo)

  1. to sew in or on

Conjugation

Conjugation of įsiūti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 įsiuvu įsiuvi įsiuva įsiuvame,
įsiuvam 		įsiuvate,
įsiuvat 		įsiuva
past
būtasis kartinis
laikas
 įsiuvau įsiuvai įsiuvo įsiuvome,
įsiuvom 		įsiuvote,
įsiuvot 		įsiuvo
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 įsiūdavau įsiūdavai įsiūdavo įsiūdavome,
įsiūdavom 		įsiūdavote,
įsiūdavot 		įsiūdavo
future
būsimasis laikas
 įsiūsiu įsiūsi įsiūs įsiūsime,
įsiūsim 		įsiūsite,
įsiūsit 		įsiūs
subjunctive
tariamoji nuosaka
 įsiūčiau įsiūtum,
įsiūtumei 		įsiūtų įsiūtumėme,
įsiūtumėm,
įsiūtume 		įsiūtumėte,
įsiūtumėt 		įsiūtų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — įsiūk,
įsiūki 		teįsiuva,
teįsiuvie 		įsiūkime,
įsiūkim 		įsiūkite,
įsiūkit 		teįsiuva,
teįsiuvie
Participles of įsiūti
adjectival (dalyviai)
active passive
present įsiuvąs, įsiuvantis įsiuvamas
past įsiuvęs įsiūtas
past frequentative įsiūdavęs —
future įsiūsiąs, įsiūsiantis įsiūsimas
participle of necessity — įsiūtinas
adverbial
special pusdalyvis įsiūdamas
half-participle
padalyviai
 present įsiuvant
past įsiuvus
past frequentative įsiūdavus
future įsiūsiant
manner of action būdinys įsiūte, įsiūtinai

Derived terms

  • įsisiūti
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.