įvalgyti

Lithuanian

Etymology

į- +‎ valgyti

Verb

įválgyti (third-person present tense įválgo, third-person past tense įválgė)

  1. to be able to eat up; to be able to consume

Conjugation

Conjugation of įvalgyti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 įvalgau įvalgai įvalgo įvalgome,
įvalgom 		įvalgote,
įvalgot 		įvalgo
past
būtasis kartinis
laikas
 įvalgiau įvalgei įvalgė įvalgėme,
įvalgėm 		įvalgėte,
įvalgėt 		įvalgė
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 įvalgydavau įvalgydavai įvalgydavo įvalgydavome,
įvalgydavom 		įvalgydavote,
įvalgydavot 		įvalgydavo
future
būsimasis laikas
 įvalgysiu įvalgysi įvalgys įvalgysime,
įvalgysim 		įvalgysite,
įvalgysit 		įvalgys
subjunctive
tariamoji nuosaka
 įvalgyčiau įvalgytum,
įvalgytumei 		įvalgytų įvalgytumėme,
įvalgytumėm,
įvalgytume 		įvalgytumėte,
įvalgytumėt 		įvalgytų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — įvalgyk,
įvalgyki 		teįvalgo,
teįvalgai 		įvalgykime,
įvalgykim 		įvalgykite,
įvalgykit 		teįvalgo,
teįvalgai
Participles of įvalgyti
adjectival (dalyviai)
active passive
present įvalgąs, įvalgantis įvalgomas
past įvalgęs įvalgytas
past frequentative įvalgydavęs —
future įvalgysiąs, įvalgysiantis įvalgysimas
participle of necessity — įvalgytinas
adverbial
special pusdalyvis įvalgydamas
half-participle
padalyviai
 present įvalgant
past įvalgius
past frequentative įvalgydavus
future įvalgysiant
manner of action būdinys įvalgyte, įvalgytinai
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.