šnekėti

Lithuanian

Verb

šnekėti (third-person present tense šnẽka, third-person past tense šnekė́jo)

  1. (transitive, with accusative) to speak

Declension

Conjugation of šnekėti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 šnekù šneki̇̀ šnẽka šnẽkame,
šnẽkam 		šnẽkate,
šnẽkat 		šnẽka
past
būtasis kartinis
laikas
 šnekė́jau šnekė́jai šnekė́jo šnekė́jome,
šnẽkom 		šnekė́jote,
šnẽkot 		šnekė́jo
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 šnekė́davau šnekė́davai šnekė́davo šnekė́davome,
šnekė́davom 		šnekė́davote,
šnekė́davot 		šnekė́davo
future
būsimasis laikas
 šnekė́siu šnekė́si šnekė́s šnekė́sime,
šnekė́sim 		šnekė́site,
šnekė́sit 		šnekė́s
subjunctive
tariamoji nuosaka
 šnekė́čiau šnekė́tum šnekė́tų šnekė́tumėme,
šnekė́tumėm,
šnekė́tume 		šnekė́tumėte,
šnekė́tumėt 		šnekė́tų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — šnekė́k,
šnekė́ki 		tešnẽka šnekė́kime,
šnekė́kim 		šnekė́kite,
šnekė́kit 		tešnẽka
Participles of šnekėti
adjectival (dalyviai)
active passive
present šnẽkąs, šnẽkantis šnẽkomas
past šnekė́jęs šnekė́tas
past frequentative šnekė́davęs —
future šnekė́siąs, šnekė́siantis šnekė́simas
participle of necessity — šnekė́tinas
adverbial
special pusdalyvis šnekė́damas
half-participle
padalyviai
 present šnẽkant
past šnekė́jus
past frequentative šnekė́davus
future šnekė́siant
manner of action būdinys šnekė́te, šnekė́tinai
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.