Δαμασκηνός
Ancient Greek
Etymology
Δαμασκός (Damaskós) + -ηνός (-ēnós)
Pronunciation
- (5th BCE Attic) IPA(key): /da.mas.kɛː.nós/
- (1st CE Egyptian) IPA(key): /da.mas.ke̝ˈnos/
- (4th CE Koine) IPA(key): /ða.mas.ciˈnos/
- (10th CE Byzantine) IPA(key): /ða.mas.ciˈnos/
- (15th CE Constantinopolitan) IPA(key): /ða.mas.ciˈnos/
Noun
Δᾰμασκηνός • (Dămaskēnós) m (genitive Δᾰμασκηνοῦ); second declension
Inflection
| Case / # | Singular | Dual | Plural | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Nominative | ὁ Δᾰμᾰσκηνός ho Dămăskēnós |
τὼ Δᾰμᾰσκηνώ tṑ Dămăskēnṓ |
οἱ Δᾰμᾰσκηνοί hoi Dămăskēnoí | ||||||||||
| Genitive | τοῦ Δᾰμᾰσκηνοῦ toû Dămăskēnoû |
τοῖν Δᾰμᾰσκηνοῖν toîn Dămăskēnoîn |
τῶν Δᾰμᾰσκηνῶν tôn Dămăskēnôn | ||||||||||
| Dative | τῷ Δᾰμᾰσκηνῷ tōî Dămăskēnōî |
τοῖν Δᾰμᾰσκηνοῖν toîn Dămăskēnoîn |
τοῖς Δᾰμᾰσκηνοῖς toîs Dămăskēnoîs | ||||||||||
| Accusative | τὸν Δᾰμᾰσκηνόν tòn Dămăskēnón |
τὼ Δᾰμᾰσκηνώ tṑ Dămăskēnṓ |
τοὺς Δᾰμᾰσκηνούς toùs Dămăskēnoús | ||||||||||
| Vocative | Δᾰμᾰσκηνέ Dămăskēné |
Δᾰμᾰσκηνώ Dămăskēnṓ |
Δᾰμᾰσκηνοί Dămăskēnoí | ||||||||||
| Notes: |
| ||||||||||||