αιτιώδης
Greek
Adjective
αιτιώδης • (aitiódis) m (feminine αιτιώδης, neuter αιτιώδες)
Declension
| singular | plural | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| masculine | feminine | neuter | masculine | feminine | neuter | ||
| nominative | αιτιώδης (aitiódis) | αιτιώδης (aitiódis) | αιτιώδες (aitiódes) | αιτιώδεις (aitiódeis) | αιτιώδεις (aitiódeis) | αιτιώδη (aitiódi) | |
| genitive | αιτιώδους (aitiódous) αιτιώδη (aitiódi) |
αιτιώδους (aitiódous) | αιτιώδους (aitiódous) | αιτιωδών (aitiodón) | αιτιωδών (aitiodón) | αιτιωδών (aitiodón) | |
| accusative | αιτιώδη (aitiódi) | αιτιώδη (aitiódi) | αιτιώδες (aitiódes) | αιτιώδεις (aitiódeis) | αιτιώδεις (aitiódeis) | αιτιώδη (aitiódi) | |
| vocative | αιτιώδη (aitiódi) αιτιώδης (aitiódis) |
αιτιώδης (aitiódis) | αιτιώδες (aitiódes) | αιτιώδεις (aitiódeis) | αιτιώδεις (aitiódeis) | αιτιώδη (aitiódi) | |
Related terms
- see: αίτιος (aítios, “causative”)