ανήλιος
Greek
Etymology
Inherited from Ancient Greek ἀνήλιος (anḗlios).
Adjective
ανήλιος • (anílios) m (feminine ανήλια, neuter ανήλιο)
Declension
| singular | plural | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| masculine | feminine | neuter | masculine | feminine | neuter | ||
| nominative | ανήλιος (anílios) | ανήλια (anília) | ανήλιο (anílio) | ανήλιοι (anílioi) | ανήλιες (anílies) | ανήλια (anília) | |
| genitive | ανήλιου (aníliou) | ανήλιας (anílias) | ανήλιου (aníliou) | ανήλιων (anílion) | ανήλιων (anílion) | ανήλιων (anílion) | |
| accusative | ανήλιο (anílio) | ανήλια (anília) | ανήλιο (anílio) | ανήλιους (anílious) | ανήλιες (anílies) | ανήλια (anília) | |
| vocative | ανήλιε (anílie) | ανήλια (anília) | ανήλιο (anílio) | ανήλιοι (anílioi) | ανήλιες (anílies) | ανήλια (anília) | |
Related terms
- see: ήλιος m (ílios, “sun”)