κανονισμός
Greek
Etymology
From Ancient Greek κανονισμός (kanonismós).
Noun
κανονισμός • (kanonismós) m
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | κανονισμός (kanonismós) | κανονισμοί (kanonismoí) |
| genitive | κανονισμού (kanonismoú) | κανονισμών (kanonismón) |
| accusative | κανονισμό (kanonismó) | κανονισμούς (kanonismoús) |
| vocative | κανονισμέ (kanonismé) | κανονισμοί (kanonismoí) |