κουλάκος
Greek
Etymology
From Russian from кула́к (kulák).
Noun
κουλάκος • (koulákos) m (plural κουλάκοι)
- kulak (prosperous peasant)
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | κουλάκος (koulákos) | κουλάκοι (koulákoi) |
| genitive | κουλάκου (koulákou) | κουλάκων (koulákon) |
| accusative | κουλάκο (kouláko) | κουλάκους (koulákous) |
| vocative | κουλάκε (kouláke) | κουλάκοι (koulákoi) |