κουρσάρος
Greek
Noun
κουρσάρος • (koursáros) m (plural κουρσάροι, feminine πειρατίνα)
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | κουρσάρος (koursáros) | κουρσάροι (koursároi) |
| genitive | κουρσάρου (koursárou) | κουρσάρων (koursáron) |
| accusative | κουρσάρο (koursáro) | κουρσάρους (koursárous) |
| vocative | κουρσάρε (koursáre) | κουρσάροι (koursároi) |
Related terms
- κουρσεύω (koursévo, “to plunder”)