اختتان
Arabic
| Root |
|---|
| خ ت ن (ḵ t n) |
| 5 terms |
Noun
اِخْتِتَان • (iḵtitān) m
- verbal noun of اِخْتَتَنَ (iḵtatana) (form VIII)
Declension
| singular | basic singular triptote | ||
|---|---|---|---|
| indefinite | definite | construct | |
| informal | اِخْتِتَان iḵtitān |
الِاخْتِتَان al-iḵtitān |
اِخْتِتَان iḵtitān |
| nominative | اِخْتِتَانٌ iḵtitānun |
الِاخْتِتَانُ al-iḵtitānu |
اِخْتِتَانُ iḵtitānu |
| accusative | اِخْتِتَانًا iḵtitānan |
الِاخْتِتَانَ al-iḵtitāna |
اِخْتِتَانَ iḵtitāna |
| genitive | اِخْتِتَانٍ iḵtitānin |
الِاخْتِتَانِ al-iḵtitāni |
اِخْتِتَانِ iḵtitāni |