استطاعة
Arabic
Noun
اِسْتِطَاعَة • (istiṭāʕa) f
- verbal noun of اِسْتَطَاعَ (istaṭāʕa) (form X)
Declension
| singular | singular triptote in ـَة (-a) | ||
|---|---|---|---|
| indefinite | definite | construct | |
| informal | اِسْتِطَاعَة istiṭāʕa |
الِاسْتِطَاعَة al-istiṭāʕa |
اِسْتِطَاعَة istiṭāʕat |
| nominative | اِسْتِطَاعَةٌ istiṭāʕatun |
الِاسْتِطَاعَةُ al-istiṭāʕatu |
اِسْتِطَاعَةُ istiṭāʕatu |
| accusative | اِسْتِطَاعَةً istiṭāʕatan |
الِاسْتِطَاعَةَ al-istiṭāʕata |
اِسْتِطَاعَةَ istiṭāʕata |
| genitive | اِسْتِطَاعَةٍ istiṭāʕatin |
الِاسْتِطَاعَةِ al-istiṭāʕati |
اِسْتِطَاعَةِ istiṭāʕati |