امتلاك
Arabic
Noun
اِمْتِلَاك • (imtilāk) m
- verbal noun of اِمْتَلَكَ (imtalaka) (form VIII)
Declension
| singular | basic singular triptote | ||
|---|---|---|---|
| indefinite | definite | construct | |
| informal | اِمْتِلَاك imtilāk |
الِامْتِلَاك al-imtilāk |
اِمْتِلَاك imtilāk |
| nominative | اِمْتِلَاكٌ imtilākun |
الِامْتِلَاكُ al-imtilāku |
اِمْتِلَاكُ imtilāku |
| accusative | اِمْتِلَاكًا imtilākan |
الِامْتِلَاكَ al-imtilāka |
اِمْتِلَاكَ imtilāka |
| genitive | اِمْتِلَاكٍ imtilākin |
الِامْتِلَاكِ al-imtilāki |
اِمْتِلَاكِ imtilāki |