رقبان
Arabic
Noun
رِقْبَان • (riqbān) m
- verbal noun of رَقَبَ (raqaba) (form I)
Declension
| singular | basic singular triptote | ||
|---|---|---|---|
| indefinite | definite | construct | |
| informal | رِقْبَان riqbān |
الرِّقْبَان ar-riqbān |
رِقْبَان riqbān |
| nominative | رِقْبَانٌ riqbānun |
الرِّقْبَانُ ar-riqbānu |
رِقْبَانُ riqbānu |
| accusative | رِقْبَانًا riqbānan |
الرِّقْبَانَ ar-riqbāna |
رِقْبَانَ riqbāna |
| genitive | رِقْبَانٍ riqbānin |
الرِّقْبَانِ ar-riqbāni |
رِقْبَانِ riqbāni |