உழைப்பாளி
Tamil
Etymology
From உழைப்பு (uḻaippu) + -ஆளி (-āḷi).
Pronunciation
- IPA(key): /ʊɻɐɪ̯pːaːɭɪ/, [ʊɻɐɪ̯pːaːɭi]
Noun
உழைப்பாளி • (uḻaippāḷi) (common)
- an industrious person, a hard-worker
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | uḻaippāḷi |
உழைப்பாளிகள் uḻaippāḷikaḷ |
| vocative | உழைப்பாளியே uḻaippāḷiyē |
உழைப்பாளிகளே uḻaippāḷikaḷē |
| accusative | உழைப்பாளியை uḻaippāḷiyai |
உழைப்பாளிகளை uḻaippāḷikaḷai |
| dative | உழைப்பாளிக்கு uḻaippāḷikku |
உழைப்பாளிகளுக்கு uḻaippāḷikaḷukku |
| benefactive | உழைப்பாளிக்காக uḻaippāḷikkāka |
உழைப்பாளிகளுக்காக uḻaippāḷikaḷukkāka |
| genitive 1 | உழைப்பாளியுடைய uḻaippāḷiyuṭaiya |
உழைப்பாளிகளுடைய uḻaippāḷikaḷuṭaiya |
| genitive 2 | உழைப்பாளியின் uḻaippāḷiyiṉ |
உழைப்பாளிகளின் uḻaippāḷikaḷiṉ |
| locative 1 | உழைப்பாளியில் uḻaippāḷiyil |
உழைப்பாளிகளில் uḻaippāḷikaḷil |
| locative 2 | உழைப்பாளியிடம் uḻaippāḷiyiṭam |
உழைப்பாளிகளிடம் uḻaippāḷikaḷiṭam |
| sociative 1 | உழைப்பாளியோடு uḻaippāḷiyōṭu |
உழைப்பாளிகளோடு uḻaippāḷikaḷōṭu |
| sociative 2 | உழைப்பாளியுடன் uḻaippāḷiyuṭaṉ |
உழைப்பாளிகளுடன் uḻaippāḷikaḷuṭaṉ |
| instrumental | உழைப்பாளியால் uḻaippāḷiyāl |
உழைப்பாளிகளால் uḻaippāḷikaḷāl |
| ablative | உழைப்பாளியிலிருந்து uḻaippāḷiyiliruntu |
உழைப்பாளிகளிலிருந்து uḻaippāḷikaḷiliruntu |
References
- University of Madras (1924–1936) “உழைப்பாளி”, in Tamil Lexicon, Madras [Chennai]: Diocesan Press