கைப்பை
Tamil
Etymology
Compound of கை (kai, “hand”) + பை (pai, “bag”).
Pronunciation
- IPA(key): /kaipːai/
Audio: (file)
Noun
கைப்பை • (kaippai)
- handbag (or a bag in general)
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | kaippai |
கைப்பைகள் kaippaikaḷ |
| vocative | கைப்பையே kaippaiyē |
கைப்பைகளே kaippaikaḷē |
| accusative | கைப்பையை kaippaiyai |
கைப்பைகளை kaippaikaḷai |
| dative | கைப்பைக்கு kaippaikku |
கைப்பைகளுக்கு kaippaikaḷukku |
| benefactive | கைப்பைக்காக kaippaikkāka |
கைப்பைகளுக்காக kaippaikaḷukkāka |
| genitive 1 | கைப்பையுடைய kaippaiyuṭaiya |
கைப்பைகளுடைய kaippaikaḷuṭaiya |
| genitive 2 | கைப்பையின் kaippaiyiṉ |
கைப்பைகளின் kaippaikaḷiṉ |
| locative 1 | கைப்பையில் kaippaiyil |
கைப்பைகளில் kaippaikaḷil |
| locative 2 | கைப்பையிடம் kaippaiyiṭam |
கைப்பைகளிடம் kaippaikaḷiṭam |
| sociative 1 | கைப்பையோடு kaippaiyōṭu |
கைப்பைகளோடு kaippaikaḷōṭu |
| sociative 2 | கைப்பையுடன் kaippaiyuṭaṉ |
கைப்பைகளுடன் kaippaikaḷuṭaṉ |
| instrumental | கைப்பையால் kaippaiyāl |
கைப்பைகளால் kaippaikaḷāl |
| ablative | கைப்பையிலிருந்து kaippaiyiliruntu |
கைப்பைகளிலிருந்து kaippaikaḷiliruntu |