| third-person possessor
|
|
|
singular
|
plural
|
| nominative
|
armonosoituksensa
|
armonosoituksensa
|
| accusative
|
nom.
|
armonosoituksensa
|
armonosoituksensa
|
| gen.
|
armonosoituksensa
|
| genitive
|
armonosoituksensa
|
armonosoitustensa armonosoituksiensa
|
| partitive
|
armonosoitustaan armonosoitustansa
|
armonosoituksiaan armonosoituksiansa
|
| inessive
|
armonosoituksessaan armonosoituksessansa
|
armonosoituksissaan armonosoituksissansa
|
| elative
|
armonosoituksestaan armonosoituksestansa
|
armonosoituksistaan armonosoituksistansa
|
| illative
|
armonosoitukseensa
|
armonosoituksiinsa
|
| adessive
|
armonosoituksellaan armonosoituksellansa
|
armonosoituksillaan armonosoituksillansa
|
| ablative
|
armonosoitukseltaan armonosoitukseltansa
|
armonosoituksiltaan armonosoituksiltansa
|
| allative
|
armonosoitukselleen armonosoituksellensa
|
armonosoituksilleen armonosoituksillensa
|
| essive
|
armonosoituksenaan armonosoituksenansa
|
armonosoituksinaan armonosoituksinansa
|
| translative
|
armonosoituksekseen armonosoitukseksensa
|
armonosoituksikseen armonosoituksiksensa
|
| abessive
|
armonosoituksettaan armonosoituksettansa
|
armonosoituksittaan armonosoituksittansa
|
| instructive
|
—
|
—
|
| comitative
|
— |
armonosoituksineen armonosoituksinensa
|