atsiprašyti
Lithuanian
Etymology
Pronunciation
- IPA(key): /ɐ.t͡sʲɪ.prɐˈʃʲîː.tʲɪ/
Verb
atsiprašýti (third-person present tense atsiprãšo, third-person past tense atsiprãšė)
- to apologize
Conjugation
| singular vienaskaita | plural daugiskaita | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1st person | 2nd person | 3rd person | 1st person | 2nd person | 3rd person | |||
| aš | tu | jis/ji | mes | jūs | jie/jos | |||
| indicative | present | atsiprašaũ | atsiprašai̇̃ | atsiprãšo | atsiprãšome, atsiprãšom |
atsiprãšote, atsiprãšot |
atsiprãšo | |
| past | atsiprašiaũ | atsiprašei̇̃ | atsiprãšė | atsiprãšėme, atsiprãšėm |
atsiprãšėte, atsiprãšėt |
atsiprãšė | ||
| past frequentative | atsiprašýdavau | atsiprašýdavai | atsiprašýdavo | atsiprašýdavome, atsiprašýdavom |
atsiprašýdavote, atsiprašýdavot |
atsiprašýdavo | ||
| future | atsiprašýsiu | atsiprašýsi | atsiprašỹs | atsiprašýsime, atsiprašýsim |
atsiprašýsite, atsiprašýsit |
atsiprašỹs | ||
| subjunctive | atsiprašýčiau | atsiprašýtum, atsiprašýtumei |
atsiprašýtų | atsiprašýtumėme, atsiprašýtumėm, atsiprašýtume |
atsiprašýtumėte, atsiprašýtumėt |
atsiprašýtų | ||
| imperative | — | atsiprašýk, atsiprašýki |
teatsiprãšo, teatsiprãšai |
atsiprašýkime, atsiprašýkim |
atsiprašýkite, atsiprašýkit |
teatsiprãšo, teatsiprãšai | ||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Further reading
- “atsiprašyti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- Smoczyński, Wojciech (2007) “prašýti”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński