atsitikti

Lithuanian

Etymology

at- +‎ -si- +‎ ti̇́kti.

Pronunciation

Verb

atsiti̇́kti (third-person present tense atsitiñka, third-person past tense atsiti̇̀ko)

  1. to happen, occur
    Kas atsitiko?
    What happened?

Conjugation

Conjugation of atsitikti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 atsitinku atsitinki atsitinka atsitinkame,
atsitinkam 		atsitinkate,
atsitinkat 		atsitinka
past
būtasis kartinis
laikas
 atsitikau atsitikai atsitiko atsitikome,
atsitikom 		atsitikote,
atsitikot 		atsitiko
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 atsitikdavau atsitikdavai atsitikdavo atsitikdavome,
atsitikdavom 		atsitikdavote,
atsitikdavot 		atsitikdavo
future
būsimasis laikas
 atsitiksiu atsitiksi atsitiks atsitiksime,
atsitiksim 		atsitiksite,
atsitiksit 		atsitiks
subjunctive
tariamoji nuosaka
 atsitikčiau atsitiktum,
atsitiktumei 		atsitiktų atsitiktumėme,
atsitiktumėm,
atsitiktume 		atsitiktumėte,
atsitiktumėt 		atsitiktų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — atsitik,
atsitiki 		teatsitinka,
teatsitinkie 		atsitikime,
atsitikim 		atsitikite,
atsitikit 		teatsitinka,
teatsitinkie
Participles of atsitikti
adjectival (dalyviai)
active passive
present atsitinkąs, atsitinkantis atsitinkamas
past atsitikęs atsitiktas
past frequentative atsitikdavęs —
future atsitiksiąs, atsitiksiantis atsitiksimas
participle of necessity — atsitiktinas
adverbial
special pusdalyvis atsitikdamas
half-participle
padalyviai
 present atsitinkant
past atsitikus
past frequentative atsitikdavus
future atsitiksiant
manner of action būdinys atsitikte, atsitiktinai
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.