bijūnas
Lithuanian
Etymology
Borrowed from Latin paeōnia, via either Polish piwonia or Belarusian півоня (pivónja).
Pronunciation
- IPA(key): [bʲɪˈjǔːn̪ɐs̪]
Noun
bijū̃nas m (plural bijū̃nai) stress pattern 2 [1]
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | bijū̃nas | bijū̃nai |
| genitive (kilmininkas) | bijū̃no | bijū̃nų |
| dative (naudininkas) | bijū̃nui | bijū̃nams |
| accusative (galininkas) | bijū̃ną | bijūnùs |
| instrumental (įnagininkas) | bijūnù | bijū̃nais |
| locative (vietininkas) | bijūnè | bijū̃nuose |
| vocative (šauksmininkas) | bijū̃ne | bijū̃nai |
Synonyms
Derived terms
- (diminutive noun) bijūnelis
References
- ^ “bijūnas” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- “bijūnas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- Fraenkel, Ernst (1955, 1962–1965) “bijū́nas”, in Litauisches etymologisches Wörterbuch, volume I, Heidelberg-Göttingen: Carl Winter and Vandenhoeck & Ruprecht, page 43
- “bijūnas” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN