bijvakker

Dutch

Etymology

From bijvak +‎ -er.

Pronunciation

  • IPA(key): /ˈbɛi̯ˌvɑ.kər/
  • Hyphenation: bij‧vak‧ker

Noun

bijvakker m (plural bijvakkers)

  1. (tertiary education) one who takes a subject as a minor subject

Coordinate terms