dėkoti

Lithuanian

Etymology

Verbal formation from dėkà (“thanks”), itself borrowed from Belarusian дзя́ка (dzjáka), itself borrowed from Polish dzięka (“thanks, gratitude”).^[1]

Pronunciation

IPA^(key): /dʲeːˈkôː.tʲɪ/

Verb

dėkóti (third-person present tense dėkója, third-person past tense dėkójo)

(with dative) to thank
Ar dėkojai jam?
Did you thank him?

Kam dėkojame?
Who are we thanking?

Conjugation

Conjugation of *dėkoti*
		1^st person	2^nd person	3^rd person	1^st person	2^nd person	3^rd person
		singular vienaskaita			plural daugiskaita
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	dėkoju	dėkoji	dėkoja	dėkojame, dėkojam	dėkojate, dėkojat	dėkoja
	past būtasis kartinis laikas	dėkojau	dėkojai	dėkojo	dėkojome, dėkojom	dėkojote, dėkojot	dėkojo
	past frequentative būtasis dažninis laikas	dėkodavau	dėkodavai	dėkodavo	dėkodavome, dėkodavom	dėkodavote, dėkodavot	dėkodavo
	future būsimasis laikas	dėkosiu	dėkosi	dėkos	dėkosime, dėkosim	dėkosite, dėkosit	dėkos
subjunctive tariamoji nuosaka		dėkočiau	dėkotum, dėkotumei	dėkotų	dėkotumėme, dėkotumėm, dėkotume	dėkotumėte, dėkotumėt	dėkotų
imperative liepiamoji nuosaka		—	dėkok, dėkoki	tedėkoja, tedėkojie	dėkokime, dėkokim	dėkokite, dėkokit	tedėkoja, tedėkojie

Participles of dėkoti

adjectival (dalyviai)
	active	passive
present	dėkojąs, dėkojantis	dėkojamas
past	dėkojęs	dėkotas
past frequentative	dėkodavęs	—
future	dėkosiąs, dėkosiantis	dėkosimas
participle of necessity	—	dėkotinas

adverbial
special pusdalyvis		dėkodamas
half-participle padalyviai	present	dėkojant
	past	dėkojus
	past frequentative	dėkodavus
	future	dėkosiant
manner of action būdinys		dėkote, dėkotinai

Derived terms

dėkoju
padėkoti
pridėkoti

References

^ Smoczyński, Wojciech (2007) “dėkà”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego‎^[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, page 98

[1] Smoczyński, Wojciech (2007) “dėkà”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego‎^[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, page 98

[1]