dalyti

Lithuanian

From Proto-Indo-European *delh₁- (“to split”). Cognate with Latvian dalît (“to divide, share”), Old Prussian dellieis (“(imperative 2nd singular) share!”), Proto-Slavic *odolě̀ti (“to overcome, defeat”).^[1]

dalýti (third-person present tense dali̇̀ja, third-person past tense dali̇̀jo)

Conjugation of *dalyti*
		1^st person	2^nd person	3^rd person	1^st person	2^nd person	3^rd person
		singular vienaskaita			plural daugiskaita
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	dalijù	daliji̇̀	dali̇̀ja	dali̇̀jame, dali̇̀jam	dali̇̀jate, dali̇̀jat	dali̇̀ja
	past būtasis kartinis laikas	dalijaũ	dalijai̇̃	dali̇̀jo	dali̇̀jome, dali̇̀jom	dali̇̀jote, dali̇̀jot	dali̇̀jo
	past frequentative būtasis dažninis laikas	dalýdavau	dalýdavai	dalýdavo	dalýdavome, dalýdavom	dalýdavote, dalýdavot	dalýdavo
	future būsimasis laikas	dalýsiu	dalýsi	dalýs	dalýsime, dalýsim	dalýsite, dalýsit	dalýs
subjunctive tariamoji nuosaka		dalýčiau	dalýtum, dalýtumei	dalýtų	dalýtumėme, dalýtumėm, dalýtume	dalýtumėte, dalýtumėt	dalýtų
imperative liepiamoji nuosaka		—	dalýk, dalýki	tedali̇̀ja, tedali̇̀jie	dalýkime, dalýkim	dalýkite, dalýkit	tedali̇̀ja, tedali̇̀jie

Participles of dalyti

^ Derksen, Rick (2015) “dalyti”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 114