dingil
Turkish
Etymology
From Ottoman Turkish دنگل (dingil), from Proto-Turkic *teŋgel, *deŋgil (“axle”). Cognate with Chuvash тӗнӗл (tĕnĕl, “axle”).
Pronunciation
- IPA(key): /dinɟil/
Noun
dingil
Adjective
dingil
Descendants
- →⇒ Armenian: Դինգիլյան (Dingilyan)