dirbtuvė

Lithuanian

Etymology

From dirbti +‎ -tuvė.

Noun

dirbtùvė f (plural dirbtùvės) stress pattern 2

  1. workshop, studio

Declension

Declension of dirbtùvė
singular
(vienaskaita)
plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) dirbtùvė dirbtùvės
genitive (kilmininkas) dirbtùvės dirbtùvių
dative (naudininkas) dirbtùvei dirbtùvėms
accusative (galininkas) dirbtùvę dirbtuvès
instrumental (įnagininkas) dirbtuvè dirbtùvėmis
locative (vietininkas) dirbtùvėje dirbtùvėse
vocative (šauksmininkas) dirbtùve dirbtùvės

Further reading

  • dirbtuvė”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
  • dirbtuvė”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2025