dirginti

Lithuanian

Causative of di̇̀rgti (< Proto-Indo-European *drHǵʰ-^[1]). Cognate with Russian дёргать (djórgatʹ, “to tug”)^[1] and Dutch tergen (“to provoke”).^[1]

di̇̀rginti (third-person present tense di̇̀rgina, third-person past tense di̇̀rgino) ^[2]

(transitive) to irritate,^[3] annoy (ears, eyes etc.)
Synonyms: erzinti, gadinti, nervinti

Conjugation of *dirginti*
		1^st person	2^nd person	3^rd person	1^st person	2^nd person	3^rd person
		singular vienaskaita			plural daugiskaita
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	dirginu	dirgini	dirgina	dirginame, dirginam	dirginate, dirginat	dirgina
	past būtasis kartinis laikas	dirginau	dirginai	dirgino	dirginome, dirginom	dirginote, dirginot	dirgino
	past frequentative būtasis dažninis laikas	dirgindavau	dirgindavai	dirgindavo	dirgindavome, dirgindavom	dirgindavote, dirgindavot	dirgindavo
	future būsimasis laikas	dirginsiu	dirginsi	dirgins	dirginsime, dirginsim	dirginsite, dirginsit	dirgins
subjunctive tariamoji nuosaka		dirginčiau	dirgintum, dirgintumei	dirgintų	dirgintumėme, dirgintumėm, dirgintume	dirgintumėte, dirgintumėt	dirgintų
imperative liepiamoji nuosaka		—	dirgink, dirginki	tedirgina, tedirginie	dirginkime, dirginkim	dirginkite, dirginkit	tedirgina, tedirginie

Participles of dirginti

verbs

di̇̀rginti m (past passive)

↑ ^1.0 ^1.1 ^1.2 Derksen, Rick (2008) Etymological Dictionary of the Slavic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 4), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, pages 135-136
^ “dirginti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
^ “dirginti” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN