dispariturus
Latin
Etymology
Future active participle of dispareō.
Participle
disparitūrus (feminine disparitūra, neuter disparitūrum); first/second-declension participle
Declension
First/second-declension adjective.
| singular | plural | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| masculine | feminine | neuter | masculine | feminine | neuter | ||
| nominative | disparitūrus | disparitūra | disparitūrum | disparitūrī | disparitūrae | disparitūra | |
| genitive | disparitūrī | disparitūrae | disparitūrī | disparitūrōrum | disparitūrārum | disparitūrōrum | |
| dative | disparitūrō | disparitūrae | disparitūrō | disparitūrīs | |||
| accusative | disparitūrum | disparitūram | disparitūrum | disparitūrōs | disparitūrās | disparitūra | |
| ablative | disparitūrō | disparitūrā | disparitūrō | disparitūrīs | |||
| vocative | disparitūre | disparitūra | disparitūrum | disparitūrī | disparitūrae | disparitūra | |