divinissimus
Latin
Adjective
dīvīnissimus (superlative, feminine dīvīnissima, neuter dīvīnissimum); first/second declension
- superlative degree of dīvīnus
Declension
First/second-declension adjective.
| singular | plural | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| masculine | feminine | neuter | masculine | feminine | neuter | ||
| nominative | dīvīnissimus | dīvīnissima | dīvīnissimum | dīvīnissimī | dīvīnissimae | dīvīnissima | |
| genitive | dīvīnissimī | dīvīnissimae | dīvīnissimī | dīvīnissimōrum | dīvīnissimārum | dīvīnissimōrum | |
| dative | dīvīnissimō | dīvīnissimae | dīvīnissimō | dīvīnissimīs | |||
| accusative | dīvīnissimum | dīvīnissimam | dīvīnissimum | dīvīnissimōs | dīvīnissimās | dīvīnissima | |
| ablative | dīvīnissimō | dīvīnissimā | dīvīnissimō | dīvīnissimīs | |||
| vocative | dīvīnissime | dīvīnissima | dīvīnissimum | dīvīnissimī | dīvīnissimae | dīvīnissima | |