duktė

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *duktḗ (compare Old Prussian duckti, Proto-Slavic *dъťi, Finnish tytär), from Proto-Indo-European *dʰugh₂tḗr.

Noun

duktė̃ f (plural dùkterys) stress pattern 3b

  1. (dated) daughter
    Synonym: dukrà

Declension

Declension of duktė̃
singular
(vienaskaita)
plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) duktė̃ dùkterys
genitive (kilmininkas) dukter̃s dukterų̃
dative (naudininkas) dùkteriai dukteri̇̀ms
accusative (galininkas) dùkterį dùkteris
instrumental (įnagininkas) dùkteria dukterimi̇̀s
locative (vietininkas) dukteryjè dukterysè
vocative (šauksmininkas) dukteriẽ dùkterys