duomuo
Lithuanian
Etymology
From dúoti (“to give”) + -muõ.
Noun
duomuõ m (plural dúomenys) stress pattern 3a
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | duomuõ | dúomenys |
| genitive (kilmininkas) | duomeñs | duomenų̃ |
| dative (naudininkas) | dúomeniui | duomeni̇̀ms |
| accusative (galininkas) | dúomenį | dúomenis |
| instrumental (įnagininkas) | dúomeniu | duomenimi̇̀s |
| locative (vietininkas) | duomenyjè | duomenysè |
| vocative (šauksmininkas) | duomeniẽ | dúomenys |
Further reading
- “duomuo”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025