dykas

See also: Dykas

Lithuanian

Etymology

From Proto-Balto-Slavic *dīkas, from Proto-Indo-European *dʰiHkos, according to Pokorny, from *deyh₁- (to chase away, swing).[1]

Cognate with Latvian dīks (empty), Proto-Slavic *dikъ (wild). Could be a borrowing from Slavic, but the difference in meaning is significant.

Adjective

dỹkas m (feminine dykà) stress pattern 4

  1. empty, vacant
    Synonym: tuščias
    Antonym: pilnas

Declension

Non-pronominal forms (neįvardžiuotinės formos) of dykas
positive degree
neuter dỹka
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative dỹkas dyki̇̀ dykà dỹkos
genitive dỹko dykų̃ dykõs dykų̃
dative dykám dyki̇́ems dỹkai dykóms
accusative dỹką dykùs dỹką dykàs
instrumental dykù dykai̇̃s dykà dykomi̇̀s
locative dykamè dykuosè dykojè dykosè
vocative dỹkas dyki̇̀ dykà dỹkos
comparative degree
neuter dykiaũ
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative dykèsnis dykesni̇̀ dykèsnė dykèsnės
genitive dykèsnio dykesnių̃ dykesnė̃s dykesnių̃
dative dykesniám dykesni̇́ems dykèsnei dykesnė̃ms
accusative dykèsnį dykesniùs dykèsnę dykesnès
instrumental dykesniù dykesniai̇̃s dykesnè dykesnėmi̇̀s
locative dykesniamè dykesniuosè dykèsnėje dykesnėsè
superlative degree
neuter dykiáusia
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative dykiáusias dykiáusi dykiáusia dykiáusios
genitive dykiáusio dykiáusių dykiáusios dykiáusių
dative dykiáusiam dykiáusiems dykiáusiai dykiáusioms
accusative dykiáusią dykiáusius dykiáusią dykiáusias
instrumental dykiáusiu dykiáusiais dykiáusia dykiáusiomis
locative dykiáusiame dykiáusiuose dykiáusioje dykiáusiose
Pronominal forms (įvardžiuotinės formos) of dykas
positive degree
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative dykàsis dyki̇́eji dykóji dỹkosios
genitive dỹkojo dykų̃jų dykõsios dykų̃jų
dative dykájam dyki̇́esiems dỹkajai dykósioms
accusative dỹkąjį dykúosius dỹkąją dyką́sias
instrumental dykúoju dykai̇̃siais dyką́ja dykõsiomis
locative dykãjame dykuõsiuose dykõjoje dykõsiose
vocative dykàsis dyki̇́eji dykóji dỹkosios
comparative degree
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative dykesnỹsis dykesni̇́eji dykesnióji dykèsniosios
genitive dykèsniojo dykesnių̃jų dykesniõsios dykesnių̃jų
dative dykesniájam dykesni̇́esiems dykèsniajai dykesniósioms
accusative dykèsnįjį dykesniúosius dykèsniąją dykesnią́sias
instrumental dykesniúoju dykesniai̇̃siais dykesnią́ja dykesniõsiomis
locative dykesniãjame dykesniuõsiuose dykesniõjoje dykesniõsiose
superlative degree
masculine feminine
singular plural singular plural
nominative dykiáusiasis dykiáusieji dykiáusioji dykiáusiosios
genitive dykiáusiojo dykiáusiųjų dykiáusiosios dykiáusiųjų
dative dykiáusiajam dykiáusiesiems dykiáusiajai dykiáusiosioms
accusative dykiáusiąjį dykiáusiuosius dykiáusiąją dykiáusiąsias
instrumental dykiáusiuoju dykiáusiaisiais dykiáusiąja dykiáusiosiomis
locative dykiáusiajame dykiáusiuosiuose dykiáusiojoje dykiáusiosiose

Derived terms

  • dykuma (desert)
  • dykumas (emptiness)

References

  • dykas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
  • Derksen, Rick (2015) “dykas”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 129
  1. ^ Pokorny, Julius (1959) “2. dei̯ə- (di̯ā-, di̯ə-, dī-)”, in Indogermanisches etymologisches Wörterbuch [Indo-European Etymological Dictionary] (in German), volume 1, Bern, München: Francke Verlag, page 187

Swedish

Verb

dykas

  1. passive infinitive of dyka