fleita

Lithuanian

Etymology

From a variant of Middle High German vloite or flöute, from Old French fleute, from Old Occitan flaut.

Pronunciation

  • IPA(key): [ˈfʲlʲɛɪˑtɐ]
  • Hyphenation: flei‧ta

Noun

fleità f (plural flei̇̃tos) stress pattern 2

  1. (music) flute

Declension

Declension of fleità
singular
(vienaskaita)
plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) fleità flei̇̃tos
genitive (kilmininkas) flei̇̃tos flei̇̃tų
dative (naudininkas) flei̇̃tai flei̇̃toms
accusative (galininkas) flei̇̃tą fleitàs
instrumental (įnagininkas) fleità flei̇̃tomis
locative (vietininkas) flei̇̃toje flei̇̃tose
vocative (šauksmininkas) flei̇̃ta flei̇̃tos

Derived terms

  • didžióji fleità
  • flei̇̃tininkas
  • flei̇̃tininkė
  • išilgi̇̀nė fleità
  • mažóji fleità
  • skersi̇̀nė fleità

See also

  • lamzdẽlis
  • skudùtis

Further reading

  • fleita”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
  • fleita”, in Bendrinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of common Lithuanian], ekalba.lt, n.d.
  • fleita”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2025