gailėti

Lithuanian

Etymology

Possibly related to gailùs (“sharp, bitter, cold, lamentable, angry”), from Proto-Balto-Slavic *gailas (“sharp, bitter; angry”).[1]

Verb

gailė́ti (third-person present tense gai̇̃lisi, third-person past tense gailė́josi)

  1. to regret

Conjugation

Conjugation of gailėti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 gailiúosi gaili̇́esi gai̇̃lisi gai̇̃limės gai̇̃litės gai̇̃lisi
past
būtasis kartinis
laikas
 gailė́jausi gailė́jaisi gailė́josi gailė́jomės gailė́jotės gailė́josi
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 gailė́davausi gailė́davaisi gailė́davosi gailė́davomės gailė́davotės gailė́davosi
future
būsimasis laikas
 gailė́siuosi gailė́siesi gailė́sis gailė́simės gailė́sitės gailė́sis
subjunctive
tariamoji nuosaka
 gailė́čiausi gailė́tumeisi gailė́tųsi gailė́tumėmės gailė́tumėtės gailė́tųsi
imperative
liepiamoji nuosaka
 — gailė́kis tesigai̇̃li gailė́kimės gailė́kitės tesigai̇̃li

References

  1. ^ Derksen, Rick (2015) Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 161
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.