gandarījums
Latvian
Etymology
From gandarīt (“to make amends, to satisfy”) + -ums.
Noun
gandarījums m (1st declension)
Declension
singular | plural | |
---|---|---|
nominative | gandarījums | gandarījumi |
genitive | gandarījuma | gandarījumu |
dative | gandarījumam | gandarījumiem |
accusative | gandarījumu | gandarījumus |
instrumental | gandarījumu | gandarījumiem |
locative | gandarījumā | gandarījumos |
vocative | gandarījum | gandarījumi |