išmirti

Lithuanian

Etymology

iš- +‎ mirti

Pronunciation

  • IPA(key): [ɪʃˈmʲɪrʲtʲɪ]

Verb

išmir̃ti (third-person present tense išmi̇̀ršta, third-person past tense i̇̀šmirė)

  1. to die out, to die off; to become extinct, to perish

Conjugation

Conjugation of išmirti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 išmirštu išmiršti išmiršta išmirštame,
išmirštam 		išmirštate,
išmirštat 		išmiršta
past
būtasis kartinis
laikas
 išmiriau išmirei išmirė išmirėme,
išmirėm 		išmirėte,
išmirėt 		išmirė
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 išmirdavau išmirdavai išmirdavo išmirdavome,
išmirdavom 		išmirdavote,
išmirdavot 		išmirdavo
future
būsimasis laikas
 išmirsiu išmirsi išmirs išmirsime,
išmirsim 		išmirsite,
išmirsit 		išmirs
subjunctive
tariamoji nuosaka
 išmirčiau išmirtum išmirtų išmirtumėme,
išmirtumėm,
išmirtume 		išmirtumėte,
išmirtumėt 		išmirtų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — išmirk,
išmirki 		teišmiršta išmirkime,
išmirkim 		išmirkite,
išmirkit 		teišmiršta
Participles of išmirti
adjectival (dalyviai)
active passive
present išmirštąs, išmirštantis išmirštamas
past išmiręs išmirtas
past frequentative išmirdavęs —
future išmirsiąs, išmirsiantis išmirsimas
participle of necessity — išmirtinas
adverbial
special pusdalyvis išmirdamas
half-participle
padalyviai
 present išmirštant
past išmirus
past frequentative išmirdavus
future išmirsiant
manner of action būdinys išmirte, išmirtinai

Derived terms

  • išsimirti
  • paišmirti
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.