išprotėti

Lithuanian

Pronunciation

  • IPA(key): /ɪʃproːˈtʲeːtʲɪ/

Verb

išprotė́ti (third-person present tense išprotė́ja, third-person past tense išprotė́jo)[1]

  1. (intransitive) to go crazy, to go mad[2]

Conjugation

Conjugation of išprotėti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative present išprotėju išprotėji išprotėja išprotėjame,
išprotėjam
išprotėjate,
išprotėjat
išprotėja
past išprotėjau išprotėjai išprotėjo išprotėjome,
išprotėjom
išprotėjote,
išprotėjot
išprotėjo
past frequentative išprotėdavau išprotėdavai išprotėdavo išprotėdavome,
išprotėdavom
išprotėdavote,
išprotėdavot
išprotėdavo
future išprotėsiu išprotėsi išprotės išprotėsime,
išprotėsim
išprotėsite,
išprotėsit
išprotės
subjunctive išprotėčiau išprotėtum,
išprotėtumei
išprotėtų išprotėtumėme,
išprotėtumėm,
išprotėtume
išprotėtumėte,
išprotėtumėt
išprotėtų
imperative išprotėk,
išprotėki
teišprotėja,
teišprotėjie
išprotėkime,
išprotėkim
išprotėkite,
išprotėkit
teišprotėja,
teišprotėjie
Participles of išprotėti
adjectival (dalyviai)
active passive
present išprotėjąs, išprotėjantis išprotėjamas
past išprotėjęs išprotėtas
past frequentative išprotėdavęs
future išprotėsiąs, išprotėsiantis išprotėsimas
participle of necessity išprotėtinas
adverbial
special pusdalyvis išprotėdamas
half-participle present išprotėjant
past išprotėjus
past frequentative išprotėdavus
future išprotėsiant
manner of action būdinys išprotėte, išprotėtinai

Synonyms

  • klaikti, mišti, pamišti, sukvailioti; (idioms) protą pamesti, proto netekti, proto nustoti

(Nouns)

See also

  • apkvaišti, paikioti

References

  1. ^ Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
  2. ^ Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN