ištikti

Lithuanian

Etymology

From iš- (“out”) +‎ tikti.

Verb

išti̇̀kti (third-person present tense išti̇̀nka, third-person past tense išti̇̀ko)

  1. to come up, be hit by, befall
    Mus ištiko baisi audra.
    We happened to face a horrible storm.

Conjugation

Conjugation of ištikti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 ištinkù ištinki̇̀ ištiñka ištiñkame,
ištiñkam 		ištiñkate,
ištiñkat 		ištiñka
past
būtasis kartinis
laikas
 ištikaũ ištikai̇̃ išti̇̀ko išti̇̀kome,
išti̇̀kom 		išti̇̀kote,
išti̇̀kot 		išti̇̀ko
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 išti̇̀kdavau išti̇̀kdavai išti̇̀kdavo išti̇̀kdavome,
išti̇̀kdavom 		išti̇̀kdavote,
išti̇̀kdavot 		išti̇̀kdavo
future
būsimasis laikas
 išti̇̀ksiu išti̇̀ksi išti̇̀ks išti̇̀ksime,
išti̇̀ksim 		išti̇̀ksite,
išti̇̀ksit 		išti̇̀ks
subjunctive
tariamoji nuosaka
 išti̇̀kčiau išti̇̀ktum,
išti̇̀ktumei 		išti̇̀ktų išti̇̀ktumėme,
išti̇̀ktumėm,
išti̇̀ktume 		išti̇̀ktumėte,
išti̇̀ktumėt 		išti̇̀ktų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — išti̇̀k,
išti̇̀ki 		teištiñka,
teištiñkie 		išti̇̀kime,
išti̇̀kim 		išti̇̀kite,
išti̇̀kit 		teištiñka,
teištiñkie
Participles of ištikti
adjectival (dalyviai)
active passive
present ištiñkąs, ištiñkantis ištiñkamas
past išti̇̀kęs išti̇̀ktas
past frequentative išti̇̀kdavęs —
future išti̇̀ksiąs, išti̇̀ksiantis išti̇̀ksimas
participle of necessity — išti̇̀ktinas
adverbial
special pusdalyvis išti̇̀kdamas
half-participle
padalyviai
 present ištiñkant
past išti̇̀kus
past frequentative išti̇̀kdavus
future išti̇̀ksiant
manner of action būdinys išti̇̀kte, išti̇̀ktinai

Synonyms

  • užgriūti
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.