immanissimus
Latin
Adjective
immānissimus (superlative, feminine immānissima, neuter immānissimum); first/second declension
- superlative degree of immānis
Declension
First/second-declension adjective.
| singular | plural | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| masculine | feminine | neuter | masculine | feminine | neuter | ||
| nominative | immānissimus | immānissima | immānissimum | immānissimī | immānissimae | immānissima | |
| genitive | immānissimī | immānissimae | immānissimī | immānissimōrum | immānissimārum | immānissimōrum | |
| dative | immānissimō | immānissimae | immānissimō | immānissimīs | |||
| accusative | immānissimum | immānissimam | immānissimum | immānissimōs | immānissimās | immānissima | |
| ablative | immānissimō | immānissimā | immānissimō | immānissimīs | |||
| vocative | immānissime | immānissima | immānissimum | immānissimī | immānissimae | immānissima | |