institucija
Lithuanian
Etymology
From French institution, from Latin īnstitūtiō.
Noun
institùcija f (plural institùcijos) stress pattern 1
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | institùcija | institùcijos |
| genitive (kilmininkas) | institùcijos | institùcijų |
| dative (naudininkas) | institùcijai | institùcijoms |
| accusative (galininkas) | institùciją | institùcijas |
| instrumental (įnagininkas) | institùcija | institùcijomis |
| locative (vietininkas) | institùcijoje | institùcijose |
| vocative (šauksmininkas) | institùcija | institùcijos |
Further reading
- “institucija”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- “institucija”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2025
- V. Dadurkevičius & D. Ralys (n.d.) “institucija”, in M. Paura & M. Tverijonas, editors, Lietuvių–anglų kalbų žodynas [Lithuanian-English dictionary], ekalba.lt
- “institucija”, in Lietuvos Respublikos terminų bankas [Terminology bank of the Republic of Lithuania], VLKK, 2005–2025
Serbo-Croatian
Pronunciation
- IPA(key): /institǔːt͡sija/
- Hyphenation: in‧sti‧tu‧ci‧ja
Noun
institúcija f (Cyrillic spelling институ́ција)
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | institucija | institucije |
| genitive | institucije | institucija |
| dative | instituciji | institucijama |
| accusative | instituciju | institucije |
| vocative | institucijo | institucije |
| locative | instituciji | institucijama |
| instrumental | institucijom | institucijama |