irštva
See also: irštvą
Lithuanian
Etymology
Inherited from Proto-Balto-Slavic *irśtwā́ˀ, from Proto-Indo-European *h₂ŕ̥tḱos. Priorly thought to be akin to ši̇̀rtva by metathesis, from ši̇̀rtas, from šérti, ultimately uncertain.[1]
Pronunciation
Noun
irštvà f
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | irštvà | irštvos |
| genitive (kilmininkas) | irštvõs | irštvų̃ |
| dative (naudininkas) | irštvai | irštvóms |
| accusative (galininkas) | irštvą | irštvas |
| instrumental (įnagininkas) | irštva | irštvomi̇̀s |
| locative (vietininkas) | irštvojè | irštvosè |
| vocative (šauksmininkas) | irštva | irštvos |
References
- ^ Wojciech Smoczyński (2018) “irštva”, in Lithuanian Etymological Dictionary, Berlin, Germany: Peter Lang, , →ISBN
Further reading
- “irštva”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- “irštva”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2025