izaicinājums
Latvian
Etymology
From izaicināt (“to challenge”, verb (past stem izaicināj-)) + -ums (noun-forming suffix).
Noun
izaicinājums m (1st declension)
Declension
| singular | plural | |
|---|---|---|
| nominative | izaicinājums | izaicinājumi |
| genitive | izaicinājuma | izaicinājumu |
| dative | izaicinājumam | izaicinājumiem |
| accusative | izaicinājumu | izaicinājumus |
| instrumental | izaicinājumu | izaicinājumiem |
| locative | izaicinājumā | izaicinājumos |
| vocative | izaicinājum | izaicinājumi |