kardas
Lithuanian
Etymology
From a Slavic language, ultimately from an Iranian language, compare Ossetian кард (kard), Persian کارد (kârd, “knife”). Hungarian kard and Polish kord are also borrowed from Iranian.
Noun
kárdas m (plural kardai̇̃) stress pattern 3
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | kárdas | kardai̇̃ |
| genitive (kilmininkas) | kárdo | kardų̃ |
| dative (naudininkas) | kárdui | kardáms |
| accusative (galininkas) | kárdą | kárdus |
| instrumental (įnagininkas) | kárdu | kardai̇̃s |
| locative (vietininkas) | kardè | karduosè |
| vocative (šauksmininkas) | kárde | kardai̇̃ |
See also
- kalavijas (“sword”)
- palašas (“backsword; like a sabre, but straight”)
References
- Fraenkel, Ernst (1955, 1962–1965) “kárdas”, in Litauisches etymologisches Wörterbuch, volume I, Heidelberg-Göttingen: Carl Winter and Vandenhoeck & Ruprecht, page 221
Further reading
- “kardas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- “kardas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2025
- “kardas” in Visuotinė lietuvių enciklopedija (Universal Lithuanian Encyclopedia)
Swedish
Noun
kardas
- indefinite genitive singular of karda
Verb
kardas