kaulas
Lithuanian
Etymology
From Proto-Balto-Slavic *káuˀlas, from Proto-Indo-European *keh₂ulós.
Pronunciation
- IPA(key): [ˈkä̂ˑʊ̯ɫɐs̪]
Audio: (file)
Noun
káulas m (plural káulai) stress pattern 1 [1]
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | káulas | káulai |
| genitive (kilmininkas) | káulo | káulų |
| dative (naudininkas) | káului | káulams |
| accusative (galininkas) | káulą | káulus |
| instrumental (įnagininkas) | káulu | káulais |
| locative (vietininkas) | káule | káuluose |
| vocative (šauksmininkas) | káule | káulai |
Derived terms
(Nouns)
- (diminutive) kaulelis, kauliukas
- šonkaulis m
References
- ^ “kaulas” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- ^ “kaulas” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN