kiaulė
See also: kiaule and kiaulę
Lithuanian
Etymology
Probably of onomatopoeic origin, cognate with Proto-Slavic *čula, *čulo (“grumpy animal”) (whence dialectal Slovene čúla (“hog”)).
Pronunciation
- IPA(key): [ˈkʲɛʊ̯ˑlʲeː]
Noun
kiaũlė f (plural kiaũlės) stress pattern 2[1][2]
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | kiaũlė | kiaũlės |
| genitive (kilmininkas) | kiaũlės | kiaũlių |
| dative (naudininkas) | kiaũlei | kiaũlėms |
| accusative (galininkas) | kiaũlę | kiaulès |
| instrumental (įnagininkas) | kiaulè | kiaũlėmis |
| locative (vietininkas) | kiaũlėje | kiaũlėse |
| vocative (šauksmininkas) | kiaũle | kiaũlės |
Hypernyms
Hyponyms
- meitėlis
Derived terms
nouns derived from kiaulė
- kiauliatvartis m
- kiaulidė f
- kiauliena f
- kiaulpienė f
adjectives derived from kiaulė
- kiaulinis
See also
- šernas
References
- ^ “kiaulė”, in Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė [Lithuanian etymological dictionary database], 2007–2012
- ^ “kiaulė”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- ^ “varyti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.