kilpininkas
Lithuanian
Pronunciation
- IPA(key): [ˈkʲɪlʲpʲɪnʲɪŋkɐs]
Noun
ki̇̀lpininkas m (plural ki̇̀lpininkai, feminine ki̇̀lpininkė)[1]
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | ki̇̀lpininkas | ki̇̀lpininkai |
| genitive (kilmininkas) | ki̇̀lpininko | ki̇̀lpininkų |
| dative (naudininkas) | ki̇̀lpininkui | ki̇̀lpininkams |
| accusative (galininkas) | ki̇̀lpininką | ki̇̀lpininkus |
| instrumental (įnagininkas) | ki̇̀lpininku | ki̇̀lpininkais |
| locative (vietininkas) | ki̇̀lpininke | ki̇̀lpininkuose |
| vocative (šauksmininkas) | ki̇̀lpininke | ki̇̀lpininkai |
References
- ^ “kilpininkas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025