kušti

Lithuanian

Etymology

Akin to Latvian kustēt; see there for further discussion.

Verb

kùšti (third-person present tense kũšta, third-person past tense kũšo)

  1. (transitive) to stir, to thrust, to hurl, to make [someone/something] move abruptly
  2. (by extension) to tire out, to make [someone] weary

Conjugation

Conjugation of kušti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative present kũštu kũšti kũšta kũštame,
kũštam
kũštate,
kũštat
kũšta
past kũšau kũšai kũšo kũšome,
kũšom
kũšote,
kũšot
kũšo
past frequentative kũšdavau kũšdavai kũšdavo kũšdavome,
kũšdavom
kũšdavote,
kũšdavot
kũšdavo
future kũšsiu kũšsi kũšs kũšsime,
kũšsim
kũšsite,
kũšsit
kũšs
subjunctive kũščiau kũštum,
kũštumei
kũštų kũštumėme,
kũštumėm,
kũštume
kũštumėte,
kũštumėt
kũštų
imperative kũšk,
kũški
tekũšta,
tekũštie
kũškime,
kũškim
kũškite,
kũškit
tekũšta,
tekũštie
Participles of kušti
adjectival (dalyviai)
active passive
present kũštąs, kũštantis kũštamas
past kũšęs kũštas
past frequentative kũšdavęs
future kũšsiąs, kũšsiantis kũšsimas
participle of necessity kũštinas
adverbial
special pusdalyvis kũšdamas
half-participle present kũštant
past kũšus
past frequentative kũšdavus
future kũšsiant
manner of action būdinys kũšte, kũštinai

Derived terms

verbs
  • sukùšti
verbs
  • kuštė́ti (fientive)
  • kùštinti (causative-iterative)
  • kuštuóti (factitive)
adjectives
  • kùšlas (frail, weak)

References

  • kušti”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
  • kušti”, in Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė [Lithuanian etymological dictionary database], 2007–2012

Further reading

  • Smoczyński, Wojciech (2007) “kušėti”, in Słownik etymologiczny języka litewskiego[1] (in Polish), Vilnius: Uniwersytet Wileński, page 889