linas
Cornish
Etymology
From Old Cornish linhaden sg, from Proto-Brythonic nɨnad, from Proto-Celtic *ninatis. Cognate with Breton linad and Welsh danadl.
Noun
linas f (collective, singulative linasen)
Derived terms
- linas gwern (“cotton grass”)
- linasek (“bed of nettles”)
Latin
Verb
linās
- second-person singular present active subjunctive of linō
Lithuanian
Etymology
From Proto-Indo-European *lino-. Cognate with Latin līnum, Greek λίνον (línon), Russian лён (ljon) and Albanian li.
Pronunciation
- IPA(key): [ˈlʲɪn̪ɐs̪]
Noun
li̇̀nas m (plural linai̇̃) stress pattern 4
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | li̇̀nas | linai̇̃ |
| genitive (kilmininkas) | li̇̀no | linų̃ |
| dative (naudininkas) | li̇̀nui | lináms |
| accusative (galininkas) | li̇̀ną | linùs |
| instrumental (įnagininkas) | linù | linai̇̃s |
| locative (vietininkas) | linè | linuosè |
| vocative (šauksmininkas) | li̇̀ne | linai̇̃ |
Derived terms
- (adjective) lini̇̀nis
References
- ^ “brukti” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- ^ “kloti” in Balčikonis, op. cit.
Swedish
Noun
linas
- indefinite genitive singular of lina