mūrininkas

Lithuanian

Etymology

From mū́ras (masonry, wall) +‎ -ininkas (agentive suffix).

Pronunciation

  • IPA(key): [ˈmuːrʲɪnʲɪŋkɐs]
  • Hyphenation: mū‧ri‧nin‧kas

Noun

mū́rininkas m (plural mū́rininkai, feminine mū́rininkė) stress pattern 1

  1. bricklayer
    Hypernym: statýbininkas

Declension

Declension of mū́rininkas
singular
(vienaskaita)
plural
(daugiskaita)
nominative (vardininkas) mū́rininkas mū́rininkai
genitive (kilmininkas) mū́rininko mū́rininkų
dative (naudininkas) mū́rininkui mū́rininkams
accusative (galininkas) mū́rininką mū́rininkus
instrumental (įnagininkas) mū́rininku mū́rininkais
locative (vietininkas) mū́rininke mū́rininkuose
vocative (šauksmininkas) mū́rininke mū́rininkai

Derived terms

  • mūrininkỹstė

Further reading