migti

Lithuanian

From the same paradigm as miglà and miegóti (“to sleep”). Cognate with Latvian migt (“to fall asleep, make someone fall asleep”).^[1]

mi̇̀gti (third-person present tense miñga, third-person past tense mi̇̀go)

Conjugation of *migti*
		1^st person	2^nd person	3^rd person	1^st person	2^nd person	3^rd person
		singular vienaskaita			plural daugiskaita
		aš	tu	jis/ji	mes	jūs	jie/jos
indicative tiesioginė nuosaka	present esamasis laikas	migtù	migti̇̀	miñga	miñgame, miñgam	miñgate, miñgat	miñga
	past būtasis kartinis laikas	migaũ	migai̇̃	mi̇̀go	mi̇̀gome, mi̇̀gom	mi̇̀gote, mi̇̀got	mi̇̀go
	past frequentative būtasis dažninis laikas	mi̇̀gdavau	mi̇̀gdavai	mi̇̀gdavo	mi̇̀gdavome, mi̇̀gdavom	mi̇̀gdavote, mi̇̀gdavot	mi̇̀gdavo
	future būsimasis laikas	mi̇̀gsiu	mi̇̀gsi	mi̇̀gs	mi̇̀gsime, mi̇̀gsim	mi̇̀gsite, mi̇̀gsit	mi̇̀gs
subjunctive tariamoji nuosaka		mi̇̀gčiau	mi̇̀gtum, mi̇̀gtumei	mi̇̀gtų	mi̇̀gtumėme, mi̇̀gtumėm, mi̇̀gtume	mi̇̀gtumėte, mi̇̀gtumėt	mi̇̀gtų
imperative liepiamoji nuosaka		—	mi̇̀k, mi̇̀ki	temiñga, temiñgie	mi̇̀kime, mi̇̀kim	mi̇̀kite, mi̇̀kit	temiñga, temiñgie

Participles of migti

^ Derksen, Rick (2015) “migti”, in Etymological Dictionary of the Baltic Inherited Lexicon (Leiden Indo-European Etymological Dictionary Series; 13), Leiden, Boston: Brill, →ISBN, page 317