mokytojas
Lithuanian
Etymology
From mókyti (“to teach”) + -ojas (agentive suffix).
Pronunciation
- IPA(key): [ˈmoːkʲiːtoːjɛs]
- Hyphenation: mo‧ky‧to‧jas
Noun
mókytojas m (plural mókytojai, feminine mókytoja) stress pattern 1
Declension
| singular (vienaskaita) |
plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | mókytojas | mókytojai |
| genitive (kilmininkas) | mókytojo | mókytojų |
| dative (naudininkas) | mókytojui | mókytojams |
| accusative (galininkas) | mókytoją | mókytojus |
| instrumental (įnagininkas) | mókytoju | mókytojais |
| locative (vietininkas) | mókytoje | mókytojuose |
| vocative (šauksmininkas) | mókytoje | mókytojai |
Related terms
Further reading
- “mokytojas”, in Lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of the Lithuanian language], lkz.lt, 1941–2025
- “mokytojas”, in Bendrinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of common Lithuanian], ekalba.lt, n.d.
- “mokytojas”, in Dabartinės lietuvių kalbos žodynas [Dictionary of contemporary Lithuanian], ekalba.lt, 1954–2025