naujinti

Lithuanian

Etymology

naujas +‎ -inti. Compare Latvian atjaunināt.

Verb

naũjinti (third-person present tense naujina, third-person past tense naujino)

  1. to update
  2. to renew, to renovate

Conjugation

Conjugation of naujinti
singular vienaskaita plural daugiskaita
1st person 2nd person 3rd person 1st person 2nd person 3rd person
aš tu jis/ji mes jūs jie/jos
indicative
tiesioginė
nuosaka
 present
esamasis laikas
 naujinu naujini naujina naujiname,
naujinam 		naujinate,
naujinat 		naujina
past
būtasis kartinis
laikas
 naujinau naujinai naujino naujinome,
naujinom 		naujinote,
naujinot 		naujino
past frequentative
būtasis dažninis
laikas
 naujindavau naujindavai naujindavo naujindavome,
naujindavom 		naujindavote,
naujindavot 		naujindavo
future
būsimasis laikas
 naujinsiu naujinsi naujins naujinsime,
naujinsim 		naujinsite,
naujinsit 		naujins
subjunctive
tariamoji nuosaka
 naujinčiau naujintum,
naujintumei 		naujintų naujintumėme,
naujintumėm,
naujintume 		naujintumėte,
naujintumėt 		naujintų
imperative
liepiamoji nuosaka
 — naujink,
naujinki 		tenaujina,
tenaujinie 		naujinkime,
naujinkim 		naujinkite,
naujinkit 		tenaujina,
tenaujinie
Participles of naujinti
adjectival (dalyviai)
active passive
present naujinąs, naujinantis naujinamas
past naujinęs naujintas
past frequentative naujindavęs —
future naujinsiąs, naujinsiantis naujinsimas
participle of necessity — naujintinas
adverbial
special pusdalyvis naujindamas
half-participle
padalyviai
 present naujinant
past naujinus
past frequentative naujindavus
future naujinsiant
manner of action būdinys naujinte, naujintinai

Derived terms

prefixed forms of naujinti
  • atnaujinti
  • išnaujinti
  • panaujinti
  • pernaujinti
  • pranaujinti
This article is issued from Wiktionary. The text is available under Creative Commons Attribution-Share Alike 4.0 unless otherwise noted. Additional terms may apply for the media files.